Darbo laikas: I-IV 6:00-23:00, V 6:00-22:00, VI 9:00-18:00, VII NEDIRBAM iki 2018.08.31
Klausti
Išbandyti

NEPATOGI TIESA

NEPATOGI TIESA

Stalo vandens galima rasti viso pasaulio prekybos centruose. Jo galima įsigyti krautuvėse, degalinėse, restoranuose, kioskuose… visur! Bet ar kada pagalvojai, kiek stalo vanduo iš tikrųjų yra sveikas?

Per pastaruosius metus šis klausimas iškilo gan dažnai. Yra teigiančių, jog vanduo prabangiuose buteliuose, kurių etiketės žada magišką vandenį iš kalnų, tėra paprastas vanduo iš čiaupo. Kiti gi sako, kad vanduo iš čiaupo yra naudingas dėka jame esančio fluorido, kuris naudingas dantims. Ypač vaikų dantukams.

Kur slypi tiesa? Ar plastikiniai buteliai yra nekenksminga talpa vandeniui? Kaip chemikalai gali paveikti tavo sveikatą?

Skaityk šį straipsnį ir sužinok visą tiesą.

Beje, šiomis dienomis visi pamišę dėl šiukšlių rūšiavimo. Visuomenėje priimta tuščius plastikinius butelius perdirbti. Ar kada teko savęs paklausti, iš kur tie plastikiniai buteliai atsiranda?

Per 60 milijonų butelių Amerikoje yra išmetama kiekvieną mielą dieną. Šie buteliai po truputį degraduoja, išleisdami chemikalus į dirvą.

Stalo vandens rinkos vertė yra trilijonai JAV dolerių. Kaip tai paveikia gamtą ir mūsų geriamo vandens kokybę? Jeigu chemikalai patenka į dirvą, kiek tų pačių chemikalų taip pat patenka į upes? Galų gale, ar stalo vanduo susijęs su vėžiu?

3 kenksmingi chemikalai, dažnai randami plastikiniuose buteliuose:

1. Bisphenol A (BPA)

Bisphenol A (BPA) yra naudojamas sustandinti plastikinius butelius jų gamybos procesuose. BPA taip pat naudojamas butelių „sušvelninimui“.

Kaip tai susiję su mūsų geriamu vandeniu? Tuo, kad parduodamuose plastikiniuose buteliuose gali būti BPA, nors jo ten tikrai neturėtų būti apskritai! Kuomet plastikinis butelis, kuriame yra BPA patenka į karštą aplinką, BPA gali nutekėti į vandenį. Pasekmės: neigiamas poveikis hormonų balansui. Tai gali sukelti net ir vėžį!

BPA kenkia įsčiose esančiam vaisiui. Gimę vaikai gali turėti polinkį į agresyvumą bei įvairius sveikatos sutrikimus.

BPA naudojamas ne tik plastikinių butelių gamyboje – jis naudojamas plastmasinių pietų dėžučių bei kitų tarų gamyboje. Problema ta pati – BPA aukštoje temperatūroje nuteka į tai, kas yra taroje. Kuomet valgai maistą iš šių talpų, tu rizikuoji apsinuodyti šiuo chemikalu. Kai kurie teigia, jog apsinuodijimas yra nejuntamas. Tačiau mokslininkai teigia, kad chemikalai kaupiasi ir yra priežastis minėtųjų sunkių sveikatos sutrikimų.

BPA neigiamai veikia vandens gyvius, panašiu principu kaip ir žmogų. Galiausiai, BPA naudojamas čekių gamybai, todėl net ir juos čiupinėdami, mes gauname mažą dozę šio chemikalo. Sudėk visus įmanomus BPA šaltinius ir gausi didelę apsinuodijimo tikimybę.

BPA gali neigiamai paveikti hormonų balansą, reprodukcines galimybes bei padidinti vėžio riziką. BPA taip pat gali skatinti psichologinius sutrikimus: dėmesio stokos sindromą ir nerimą.

Šio chemikalo vartojimą galime sustabdyti rinkdamiesi stiklinę ar metalinę tarą. Svarbu nepasiduoti korporacijoms ir tvirtai kovoti prieš BPA ir kitus chemikalus mūsų naudojamoje taroje.

2. Polyethylene terephthalate (PET)

Nors ir plastikiniai buteliai su PET yra be BPA, jie turi savų paslapčių... Kadangi PET įeina į butelių perdirbimo procesus, buteliuose galima rasti išmatų, seilių ir maisto likučių. Kuo daugiau tara yra perdirbta, tuo joje daugiau minėtųjų likučių. Staiga vanduo tapo nebe toks skanus???

3. Phthalates

Phthalates yra dar vienas pavadinimas chemikalams, naudojamiems norint padaryti plastiką lankstų. Šie chemikalai taip pat grėsmingi ir gali nutekėti į vandenį. Beje, minėtieji chemikalai naudojami PVC vamzdžių gamyboje. PVC vamzdžiais iki tavo namų atiteka vanduo... Gali sulaukti šių bėdų: kepenų vėžio, sėklidžių atrofijos bei nevaisingumo.

Kaip žinoti, kas yra plastikiniame butelyje?

Kaip tu gali sužinoti, kokie chemikalai buvo naudojami plastikinių butelių gamyboje? Nuoširdi nuomonė: tu niekada negalėsi būti 100% tikras, kas buvo panaudota plastikinio butelio gamyboje todėl, kad korporacijos gali tiesiog nuslėpti medžiagas, kurias iš tikrųjų naudojo.

Išeitis? Nepirkti plastikinių butelių visai!

Ar vanduo iš krano saugesnis ir sveikesnis?

Sekantis klausimas yra toks: kodėl apskritai neišmetus plastikinių butelių velniop ir nepradėjus gerti vandens iš krano? Juk dauguma stalo vandens iš tikro yra vanduo iš krano, tik brangesnis.

Taip, vanduo iš krano yra protingesnis sprendimas. Tačiau tik tada, kai jis bus perfiltruotas per kokybišką vandens filtravimo sistemą.

Nefiltruoji vandens? Atmink, kokiu vamzdynu jis iki tavęs atiteka. Negana to, jog rizikuoji apsinuodyti metalais, tame vandenyje dar gali būti išmatų ir seilių likučių. Gerai pagalvojus, juk miesto vandentiekyje cirkuliuojantis vanduo yra laikomas didelėse talpyklose ir iki tavo namų atiteka vamzdžiais, kurių higienos standartai nėra aukščiausi. Taigi, tas vanduo yra apdorojamas įvairiais metalais ir tokiais chemikalais kaip fluoridas, kad būtų „švarus“.

Kai kurie paklaustų: kame problema? Vanduo juk švarus. Problema yra apdirbimui naudojamuose chemikaluose ir jų sankaupose tavo organizme. Tau mažiausiai reikia florino ir chlorido sankaupų! Tebūnie kiekiai ir maži, tačiau vandenį gi naudoji pastoviai, o tada jau ir prasideda problemos. Nepamiršk, kad tą patį vandenį naudoji ir vonioje bei maisto gamyboje.

Kaip fluoridas ir florinas neigiamai veikia tavo kūną?

Verdantis vanduo užmuša bakterijas, tačiau nesunaikina kenksmingų chemikalų sankaupų. Problema yra tame, kad fluoridas neigiamai veikia tavo smegenų veiklą. Manoma, jog fluoridas mažina intelekto koeficientą (IQ) bei daro žmones „atbukusiais“.

Florinas yra nuodingas. Baseino vandenyje šio chemikalo yra YPAČ daug. Pasekmės: paraudę akys, kvėpavimo sutrikimai bei užsikimšusi nosis.

Degindamasis prie baseinų tu kvėpuoji kenksmingais garais. Taip vyksta pastoviai? Dramatiškai didėja laisvųjų radikalų poveikis tau. Tai kenkia tavo odai, plaukams bei gali padidinti vėžio riziką.

Krūtų vėžys siejamas su didelėmis chlorino koncentracijomis krūtų audiniuose. Tai buvo pastebėta tyrimo metu, atlikto Hartford Connecticut universitete. Taigi, florinas ne tik užmuša bakterijas, tačiau palengva gali „užmušti“ ir tave patį.

Florinas taip pat neigiamai veikia gerąsias bakterijas tavo žarnyne. O čia jau prasideda visa virtinė problemų: sutrikęs virškinimas, pilvo pūtimas, dingęs apetitas, nutukimas, problemos tuštinantis, viduriavimas, pykinimas ir net gi depresija.

Kokie yra vandens filtravimo būdai, tinkantys namams?
  • Atvirkštinis osmosas (kartais dar vadinamas atvirkštine osmoze) –  tai filtravimo metodas, kurio metu vanduo praleidžiamas per specialias membranas su ypatingai mažomis poromis, atskiriančiomis vandens molekules nuo teršalų ir kitų medžiagų. Tačiau šis būdas sunaikina vandenyje esančius mineralus, todėl turėtų būti pakeistas į efektyvesnį.
  • Jonizuoti vandens aparatai padeda sureguliuoti tavo kūno pH (rūgštingumą). Visgi, prieš pradedant naudoti šį aparatą reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
  • Distiliuotas vanduo gaunamas garinant vandenį ir garus surenkant į atskirą talpą. Jeigu sugebi vandenį distiliuoti pats - jėga, vanduo bus švarus nuo chemikalų. Problema kyla mineraluose – distiliuotas vanduo gali juos pašalinti iš tavo organizmo. Jeigu pirkai distiliuotą vandenį buteliuose, jame ko gero bus chemikalų, vadinamų „phthalates“ – kurie, kaip jau buvo minėta, sukelia įvairiausius sveikatos sutrikimus. Skelbiame išeitį: distiliuokis vandenį pats, naudok stiklinę tarą ir įdėk į vandenį kokybiškos mineralinės druskos.
Ar vitaminizuotas vanduo yra sveikas pasirinkimas?

Tai yra viena didžiausių apgavysčių, kurias didžiosios korporacijos galėjo sugalvoti. Vitaminizuotas vanduo sudėtyje turi dažiklių bei fruktozės sirupo. Pastarasis sirupas siejamas su medžiagų apykaitos sutrikimais bei nutukimu. Taip pat šis sirupas gali padidinti rūgštingumą, padidinti virusų dauginimąsi bei „pamaitinti“ vėžines ląsteles.

Dažikliai siejami su įvairiais elgesio sutrikimais, psichologinėmis problemomis bei medžiagų apykaitos sutrikimais. Taigi, venk visų „vitaminizuotų“ gėrimų ir kitų „sveikų“ produktų, gaminamų didžiųjų korporacijų. Tiesa yra ta, kad visi perdirbti „sveiki“ gėrimai yra tiek pat kenksmingi, kiek limonadas. Vartodamas limonadą bent žinai, ką darai ir gali atitinkamai riboti jo suvartojimą...

Gerdamas „sveiką“ gėrimą nesužinosi apie problemas, kol jos staiga netaps didelės. Ir net gi tada gali nerasti santykio – juk „sveikas“ gėrimas negali būti kenksmingas!

Atmink: nėra jokio produkto, patiekalo ar dar ko nors, kas yra pagaminta žmogaus, kuris bus maistingesnis už organinius, natūralius produktus iš gamtos.

4 būdai sumažinti neigiamą chemikalų poveikį tavo sveikatai
  1. Keisk tarą į stiklinę arba metalinę
  2. Investuok į kokybišką ir galingą filtrą, filtruotą vandenį laikyk stiklinėse arba keramikinėse talpose
  3. Nešildyk ir nekepk maisto plastikiniuose indeliuose
  4. Jeigu teks naudokis plastikinėmis taromis, būk geras, neleisk joms būti paveiktoms saulės spindulių ir nesišildyk maisto mikrobangų krosnelėje.
Kaip visas šis plastikas kenkia mūsų gamtai?

Kažkas uždirba trilijonus dolerių iš to, kad pardavinėja vandenį. Įsivaizduok, kiek plastikinių butelių yra naudojama, kiek parduodama, kiek išmetama ir kokią žalą tai daro ne tik visuomenei, tačiau dar ir mūsų planetai.

Paklausk savęs paprasto klausimo: kur visas šis plastikas keliauja?

Atsakymas: dalis eina į sąvartynus, dalis į vandenynus ir upes, dalis lieka mūsų bei gyvulių organizmuose.

Suardyti plastikinę tarą gamtai reikia daaaauuug metų, kad ir kaip korporacijos bandytų įtikinti mus, jog jų gaminiai yra itin greitai (kai kurie net teigia, kad jų tara suyra per 10 dienų). Netikėk jais! Ar matei kada, kad butelis suirtų per porą savaičių? Kas iš tikrųjų atsitinka: taros sankaupos auga, sąvartynai didėja! Kaip ir minėta anksčiau, gamta užtrunka ilgai, kol pilnai suardo plastiką. Yrantis plastikas į orą išleidžia nuodingas medžiagas, kurios sėkmingai paveikia dirvą ir orą.

Stiklinė ir metalinė tara yra daugkartinio naudojimo bei nekenkia aplinkai. Žmonija tiesiog privalo rinktis tokią tarą...

Plastiko tarša ir chemikalai, besikaupiantys žmogaus audiniuose bei organuose ilgainiui sukelia sveikatos problemų. Kodėl menkas daiktas, kuriam suvartoti pakanka 5 min, turėtų kenkti gamtai ateinančius 100 metų?!

Pokyčius galime įvykdyti tik mes patys. Viskas yra mūsų rankose. Privalome mažinti plastiko naudojimą vardan savo ir savo vaikų sveikatos. Nauda bus verta bendrų mūsų pastangų. Taigi, stenkimės, juk nuo to priklauso mūsų ateitis!  

 

Straipsnį paruošė Mantas Paševeckas pagal sporto klubo „Fankas“ užsakymą. Kopijuoti be raštiško sporto klubo „Fankas“ leidimo- GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA!

 

 

Kaip rasti sporto klubą Fankas? Kaip rasti sporto klubą Fankas?

+370 37 426868 +370 37 426868

SPORTO KLUBAS FANKAS
Savanorių pr. 111 (PC Žaliakalnio "IKI")

Tel./Fax.: (37) 42 68 68
El. paštas: info@fankas.lt