Darbo laikas: I-IV 6:00-23:00, V 6:00-22:00, VI 9:00-18:00, VII 9:00-18:00
Klausti
Išbandyti

11 simptomų, jog stresuoji per daug

11 simptomų, jog stresuoji per daug

Stresas apibūdinamas kaip pastovi psichologinė įtampa.

Stresas vienu ar kitu metu aplanko visus. Tiesą sakant, įvairūs atlikti tyrimai nurodo, jog stiprų stresą yra jautę bent 33% suaugusiųjų (1).
Šis nemalonumas gali pasireikšti daugeliu formų – ne vien tik psichologiškai. 

Straipsnyje apžvelgsime 11 simptomų ir ženklų, jog stresas tavo gyvenime ima viršų:

 

1. Aknė (inkštirai)

Aknė gali būti fiziškai matomiausia streso išraiška.

Taip yra todėl, kad stresuojantis žmogus dažnai liečia savo veidą, o tai sėkmingai padeda perduoti bakterijas nuo rankų ant veido. Bakterijos atlieka savo darbą, ir staiga, tu nebeatsikratai visų tų inkštirų...

Šį faktą tvirtina mokslinių tyrimų rezultatai.

Štai kad ir vieno tyrimo metu tirti 22 studentai. Jų streso lygiai buvo pamatuoti prieš ir po egzaminų sesijos. Savaime suprantama, jog jie buvo aukšti. Taip pat buvo pastebėta ir suaktyvėjusi aknė (2).

Kita studija, kurioje buvo tirti 94 asmenys, pastebėjo tą patį. Ypač aknė pasireiškė vaikinams (3).

Aknė yra vienas iš galimų ženklų, kad reikėtų sugalvoti, kaip atsipalaiduoti.

Atmink: Aukštas streso lygis siejamas su suaktyvėjusia akne.

2. Galvos skausmai

Nenuostabu, kad tyrimų rezultatai dažnai rodo, kad galvos skausmas susijęs su aukštu streso lygiu.

Tyrime, kuriame dalyvavo 267 asmenys (besiskundę chroniškais galvos skausmais), buvo pastebėta, jog stresinės situacijos galvos skausmą paaštrino net iki 45% (4).

Dar didesnis tyrimas parodė, jog stresinės situacijos padidina mėnesio dienų skaičių, kuomet kankina galvos skausmai (5).

150 kariuomenėje tarnaujančių asmenų taip pat skundėsi reguliariais galvos skausmais ir teigė, jog galvos skausmą sukėlė jų streso kupina dienotvarkė (6).

Atmink: Stresas dažnai sukelia bei pablogina jau pasireiškiantį galvos skausmą. Tai patvirtina daugelis tyrimų.

3. Pastovūs skausmai

Aknė bei įvairūs skausmai yra dažniausiai pasireiškiančios fizinės didelio streso pasėkmės.

37 paaugliai, kurie sirgo pjautuvine anemija teigė, jog stresinės situacijos sustiprina ir taip pasireiškiantį skausmą (7).

Kortizolis – streso hormonas. Padidėję jo lygia siejami su pastoviais skausmais.

Štai buvo pastebėta, jog asmenys, kurie skundėsi nugaros skausmais turėjo smarkiai pakilusius kortizolio lygius (8) (9).

Reikėtų turėti mintyje, kad šie tyrimai nenurodo tiesioginio ir vienintelio streso poveikio skausmui, bet veikiau sieja stresą su skausmu. Skausmus gali lemti ir daugelis kitų faktorių.

Atmink: Tyrimai gan tvirtai sieja skausmus su stresu bei padidėjusiu streso hormono – kortizolio - lygiu.

4. Ligos, ligos, ligos

Jautiesi, lyg būtum tikras ligų maišelis? Ko gero kaltas pastovus stresas.

Stresas tiesiogiai veikia tavo imuninę sistemą. Ir ją veikia neigiamai...

61 vyresnio amžiaus asmuo sutiko dalyvauti tyrime, kuriame jiems buvo suduotas gripo virusas. Tų, kurių streso lygis buvo aukštesnis, imuninė sistemą gerokai silpniau kovojo su virusu (10).

Kitame tyrime, kuriame tirta viso 235 asmenys, buvo stebimas ~60% didesnis sergamumas. Tiesa, visi dalyvavusieji buvo suskirstyti į dvi grupes – aukšto streso lygio ir mažo. Savaime suprantama, jog aukšto streso lygio grupei būtent ir pasireiškė minėtasis dažnesnis sergamumas (11) (12).

Mokslas toliau aiškinasi, kaip stresas gali neigiamai veikti imuninę sistemą.

Žinoma, imuninė sistema labiau priklausys nuo tavo mitybos įpročių, aktyvumo lygio ir tokių sutrikimų, kaip anemija.

Atmink: Stresas neigiamai veikia tavo imuninę sistemą. Tyrimų duomenimis, stresuojantys asmenys serga gerokai dažniau.

5. Energijos trūkumas ir nemiga

Pastovus nuovargis ir energijos trūkumas taip pat siejami su chronišku stresavimu.

Tyrimas, kurio apimtis buvo 2483 asmenys, nustatė, jog pastovus stresavimas neigiamai veikia žmogaus energijos lygius (13).

Stresas taip pat gali neigiamai veikti ir miego kokybę bei iššaukti nemigą.

Darbinis stresas itin siejamas su nemiga ir neramumu vakare (14).

Taip pat nustatyta, kad stresinės situacijos ir pastovus susidūrimas su jomis gali iššaukti nemigą (15).

Kaip ir visada, stresas siejamas, tačiau nebūtinai yra priežastis. Žemas energijos lygis priklauso ir nuo prastos mitybos, mažo aktyvumo ar net prastos skydliaukės funkcijos.

Atmink: Stresas koreliuoja su prasta miego kokybe, ko pasekoje gali pasireikšti žemas energijos lygis.

6. Sumažėjęs seksualinis potraukis

Esant pastoviam stresui, daug žmonių pastebi pakitusį seksualinį potraukį.

Atliktas įdomus tyrimas: 30 moterų buvo pamatuoti streso lygiai. Vėliau joms buvo rodomas erotinis filmas. Tos moterys, kurioms buvo nustatyti aukštesni streso lygiai susijaudino mažiau (16).

Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 103 moterys pastebėjo, jog kuo dažnesnės stresinės situacijos, tuo mažesnis lytinis aktyvumas (17).

Galiausiai, stresas siejamas su sumažėjusiu libido, lytiniu pajėgumu bei potraukiu (18).

Žemą libido taip pat gali sukelti hormonų pakitimai, nuovargis bei psichologiniai faktoriai.

Atmink: Tyrimai sieja padidėjusį stresą su sumažėjusiu lytiniu potraukiu, pasitenkinimu ir pajėgumu.

7. Virškinimo sutrikimai

Tokie sutrikimai kaip viduriavimas ar pilvo pūtimas gali būti susiję su nuolatiniu stresavimu.

2699 vaikus stebėję mokslininkai tiesiogiai susiejo stresinius įvykius su viduravimu (19).

Ypač tai aktualu tiems, kuriems jau yra pasireiškę virškinimo sutrikimai, kaip kad pilvo pūtimas, maisto nevirškinimas, problemos tuštinantis. Tokių asmenų žarnynas itin jautrus aplinkos stresoriams (20).

Atlikus 18 skirtingų tyrimų apžvalgą taip pat buvo pastebėta, jog žarnyno sutrikimai tiesiogiai koreliuoja su asmeniui tenkančiu streso lygiu (21).

Stresas gali būti tik viena iš daugelio priežasčių, kodėl tavo virškinimo sistema sutrikusi. Ypač aktualu tavo mityba bei fizinis aktyvumas (ar jo nebuvimas).

Atmink: Moksliniai tyrimai rodo, jog stresas gali sukelti tokius žarnyno sutrikimus kaip pilvo pūtimas, viduriavimas ar net maisto nevirškinimas.

8. Apetito pokyčiai

Stresas apetitą gali veikti labai dvejopai!

Vieni žmonės visiškai praranda apetitą, kuomet tenka dorotis su problemomis. Kiti gi, naktimis siaubia šaldytuvą, nes tai jiems padeda (labai laikinai) atsipalaiduoti ir pasimiršti.

Tyrimas, kuriame dalyvavo studentai, davė tokius rezultatus: 81% tiriamųjų teigė pastebėję apetito pokyčius stresiniame periode. 62% iš jų apetitas pakilo, 38% - sumažėjo (22).

Kitas tyrimas stebėjo 129 asmenis. Įdomus radinys: dauguma jų patekę į stresinę situaciją valgė, nors nebuvo alkani (23).

Natūralu, jog nekontroliuojamas maisto kiekis skatina viršsvorį. Tai iššaukia dar daugiau nerimo ir streso, ko pasekoje situacija tik pablogėja! (24)

Apetitą keisti taip pat gali ir kitos psichologinės būklės, įvairūs vaistai ar hormonų pokyčiai.

Atmink: Stresas įtakoja apetitą. Tiems, kuriems tai įtakoja išaugusį apetitą, gresia viršsvoris, dėl nekontroliuojamo maisto kiekio.

9. Depresija

Keletas tyrimų rodo, kad pastovus stresas gali privesti prie depresijos.

Štai kad ir šiame tyrime, kuriame dalyvavo 816 moterų, kurioms pasireiškia didysis depresijos epizodas nustatyta, kad depresija stipriai susijusi su trumpalaikiu ir ilgalaikiu stresu (25).

Kitame tyrime buvo stebima, kaip kasdienis stresas sukelia pirminius depresijos simptomus 240 suaugusių asmenų (26).

Nuolatinis stresas gali iššaukti depresijos simptomus net gi tiems, kurie nėra linkę į šį psichologinį sutrikimą (27).

Nereikėtų į šias sąsajas žiūrėti kaip į ant akmens rašytą taisyklę. Depresija yra rimtas sutrikimas, kurį gali sukelti daugelis faktorių. Nuolatinis stresas tiesiog gali būti vienas iš jų.

Atmink: Aukštas streso lygis siejamas su padidėjusia rizika patirti depresijos epizodus.

10. Padažnėjęs širdies plakimas

Jauti, kaip krūtinėje „daužosi“ širdis?

Mokslas teigia, jog intensyvus stresas efektyviai greitina širdies ritmą (28).

133 paaugliai, turėję įvykdyti sunkią užduotį, pasižymėjo gerokai padidėjusiu širdies ritmu (29).

Ir dar vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 87 studentai, priėjo tos pačios išvados: stresą keliančios užduotys efektyviai greitina širdies ritmą ir sukelia kraujospūdį. Tiesa, šis tyrimas išsiskyrė tuo, kad studentams atsipalaiduoti užduoties metu padėjo rami muzika (30).

Rami muzika gali padėti ir tau. Taip pat gali padėti ir fizinis aktyvumas bei teisinga mityba.

Atmink: Mokslas susiejo aštrias stresines situacijas su pagreitėjusiu širdies ritmu bei padidėjusiu kraujospūdžiu.

11. Prakaitas

Stresas gali sukelti smarkų prakaitavimą.

Tikriausiai dažniausiai pasitaikantis per didelio prakaitavimo ženklas yra šlapi delnai. Tai pasireiškia dėl nuolatinio stresavimo bei nerimo (31) (32).

Nors prakaitą gali sukelti ir daug kitų faktorių, tokių kaip temperatūra ar fizinis aktyvumas, nereikia „nurašyti“ šio simptomo. Ypač, jeigu jis pasireiškia ir neadekvačiais atvejais.

Atmink: Stresas sukelia prakaitavimą. Net gi ir atvejuose, kuomet tau atrodo, jog esi „ramybės“ būsenoje. Tai gali būti gilesnių problemų ženklas.

Apibendrinimas
Stresą vienu ar kitu metu tenka patirti visiems Žemės gyventojams.
Stresas nėra naudingas sveikatai ir gali sukelti visą sąrašą problemų, kaip kad energijos trūkumas, apetito stoka ar galvos skausmai.
Kovoti su stresu tikrai galima ir rekomenduojama. Sporto klubas „Fankas“ siūlo:
Teisinga mityba įtakoja tai, kaip tu jautiesi. Jausiesi geriau – sugebėsi kontroliuoti savo emocijas ir išvengsi beprasmio streso.
Fizinis aktyvumas yra puikus būdas išsilieti ir „perkrauti“ savo vidinę sistemą. Negana to, tuo pačiu ir pagerinsi savo formas!
Nestresuok!

Straipsnį paruošė Mantas Paševeckas pagal sporto klubo „Fankas“ užsakymą. Kopijuoti be raštiško sporto klubo „Fankas“ leidimo- GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA!  

Kaip rasti sporto klubą Fankas? Kaip rasti sporto klubą Fankas?

+370 37 426868 +370 37 426868

SPORTO KLUBAS FANKAS
Savanorių pr. 111 (PC Žaliakalnio "IKI")

Tel./Fax.: (37) 42 68 68
El. paštas: info@fankas.lt